diržėti — vksm. Rañkos nuo sunkaũs dárbo vis labiaũ diržėjo … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
apdiržėti — intr. 1. pasidaryti kiek diržingam, pakietėti: Mėsa tik apdìržėjo Brt. Bulvės neišvirę, tik apdìržėję Brt. 2. prk. kiek aprambėti: Iš pavasario tartum vikrus buvo pusbernis, o dabar jau apdiržėjo Slm. ║ kiek apsenti: Laikas tekėti, jau merga… … Dictionary of the Lithuanian Language
diržėjimas — sm. (1) DŽ → diržėti 1 … Dictionary of the Lithuanian Language
sudiržėti — intr. 1. pasidaryti diržingam, sukietėti: Sudiržėjusiu delnu paglostydavo vaismedį J.Avyž. Tas medis bus labai sudiržėjęs Jnš. To medelio skūra stora, sudiržėjus Pl. Jauniklių žąsiena yra labai skani, senių sudiržėjusi ir kieta Blv. | Matyt, tau… … Dictionary of the Lithuanian Language
viržėti — 2 vìržėti, ėja, ėjo intr. DūnŽ, KŽ kietėti, trauktis kietumu, diržėti … Dictionary of the Lithuanian Language
įdiržėti — intr. 1. pasidaryti diržingam, sukietėti: Beržinių malkų kambliai įdiržėję, jie karščio daugiau turi Sv. Senio skūra įdiržėjus, karščio nebijo On. Mano rankos nuo darbo labai įdìržėjo Brt. ║ užsigrūdinti: Anas nuo jaunystės prie sunkaus darbo… … Dictionary of the Lithuanian Language